Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie gyvūnų globą Lietuvoje buvo aptinkami XVIII amžiuje. Jau 1739 metais ant bažnyčių ir karčemų durų buvo kabinami įsakai:
“Daug būrų šventomis ir jomarkų dienomis užsibūna karčemose ir po to greit varo arklius. Sušilusius girdo šaltu vandeniu ir jie suserga. Šito daryti negalima.”
Lietuvoje gyvulių globos draugija buvo įkurta 1873m. Rietave. Jos steigėju yra laikomas kunigaikštis Mykolas Oginskis. Lietuva tuomet buvo carinės Rusijos okupuota ir įsteigtasis Rietavo skyrius buvo vienas iš 32 Rusijos gyvulių globos draugijos skyrių.
1874 m. draugija paskelbė savo nariams konkursą, ragindama parašyti lietuvišką veikalą valstiečiams apie gyvulių globą ir priežiūrą. Tokį veikalą 1875 m. vasario mėn. konkursui įteikė vienas asmuo – žymus lietuvių rašytojas, švietėjas Laurynas Ivinskis. Šis veikalas vadinosi “Pasauga kiekvieno gyvo sutvėrimo”. Dėl lietuvių kalbos draudimo ir carinės cenzūros kūrinys taip ir nebuvo išleistas.
Su M.Oginskiu siejosi ir tolesnė L.Ivinskio veikla, kai gyvulių globos draugijos Rietavo skyrius ėmė rūpintis žemės ūkio parodų rengimu, tinkamo gyvulių laikymo ir priežiūros propagavimu. 1874m. buvo įkurti draugijos skyriai Vilniuje ir Raseiniuose, o 1893m. – Kaune.
Draugijos veiklą nutraukė pirmasis pasaulinis karas. Atkūrus nepriklausomybę, draugijos veikla atnaujinta 1922m.
Pirmuoju atkurtosios draugijos pirmininku tapo veterinarijos gydytojas, generolas, buvęs knygnešys Jonas Jurgis Bulota (1855-1942).
Iš Lietuvos gyvulių globos draugijos metraščio:
“Draugija didžiausias pastangas dėjo įsąmoninti visus žmones, kad gyvulys nėra tik paprastas daiktas, su kuriuo žmogus galėtų daryti ką norėdamas, bet kad jis yra gyvas, Dievo leistas, padaras, jaučiąs laimės ir skausmo jausmą, iki tam tikro laipsnio, panašiai kaip ir žmogus, ir dėl to turįs teisių, ištikimai žmogui tarnaudamas, būti nuo tų, visų skausmų ir baimės apsaugotas.”
1934 m. naujuoju pirmininku buvo išrinktas veterinarijos gydytojas, archeologas, generolas Vladas Nagevičius.
Aktyviai draugijos veikloje dalyvavo ir ją rėmė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, kuri iš Ženevos parvežė filmą, kaip turėtų būti apsvaiginami gyvuliai prieš juos skerdžiant. Draugijos vadovybė kreipėsi į Lietuvos vyriausybę ir prašė priimti šiuo klausimu atitinkamą įstatymą bei taisykles.
Iš Lietuvos gyvulių globos draugijos metraščio:
"1938m. gruodžio m. 6d. Lietuvos Gyvulių globos draugijos delegacija (gen. Nagius-Nagevičius, gen. J.Bulota, J.Vileišis, prof. J.Vabalas-Gudaitis ir vet. dr. J.Narbutas) lankėsi pas vidaus reikalų ministrą pulk. Leoną ir įteikė žemiau dedamą memorandumą, kuriame išdėstomi gyvulių skerdimo reformos moksliniai pagrindai ir, gyvulių skerdimui sušvelninti, prašoma įvesti Lietuvoje visuotinį gyvulių apsvaiginimą prieš juos skerdžiant.”
Aktyvus draugijos rėmėjas buvo garsus Lietuvos gamtininkas profesorius Tadas Ivanauskas. Nuo 1937m. draugijos globėju tapo Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Draugijos veikla nutraukta 1940m., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą.
1990m. Lietuvos veterinarijos akademijos profesoriaus Kazio Vytauto Trainio pastangomis buvo atkurta draugijos veikla. Draugijos atkuriamasis suvažiavimas įvyko 1990 balandžio 7 dieną. Draugija užmezgė ryšius su Pasauline gyvūnų globos draugija (WSPA), Anglijos Karališkąja gyvūnų globos draugija (RSPCA), kitomis Europos valstybių gyvūnų gerovės ir gamtosaugos organizacijomis. Anglijos gyvūnų gerovės organizacijos “Naturewatch Foundation” direktorius John Ruane, 1994 metais atvykęs į Lietuvą, nusprendė remti LGGD. Iki šiol ši organizacija yra pagrindinis draugijos rėmėjas. Profesorius K. Trainys ir kiti draugijos nariai dalyvavo kuriant ir pristatant LR Seimui Gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymą, kuris buvo priimtas 1997 metais.
Nuo 1996 metų draugijos pirmininku buvo išrinktas VU profesorius Romualdas Lekevičius. 1999 m. draugijos pirmininke tapo LVA docentė Dr. Albina Aniulienė, o 2003 m.- veterinarijos gydytojas Benas Arūnas Noreikis.
Draugijos tikslai, kaip nurodyta įstatuose, yra gero, humaniško elgesio su gyvūnais propagavimas bei prievartos ir žiaurumo gyvūnų atžvilgiu prevencija. Draugijos veiklos sritys apima visus gyvūnus visomis aplinkybėmis. Vykdydama savo veiklą, draugija remiasi mokslo, švietimo, parlamentinėmis, veterinarinėmis ir kitomis žiniomis bei šių sričių darbuotojais. Čia pateikta draugijos politika atspindi LGGD poziciją vienu ar kitu specifiniu klausimu. Skaitytojai turi žinoti įstatymais numatytus apribojimus gyvūnų gerbūvio ir labdaros srityje. Jie negali propaguoti tokios politikos, kuri vienu aspektu teikia naudą gyvūnui ir turi kokį nors stiprų, žalingą poveikį žmonėms. Taip pat ji negali prieštarauti gyvūnų, kuriems nėra jokių alternatyvų (pvz. gyvūnų naudojimas maistui) naudojimui, bet tas turi būti daroma humaniškai. Visi kiti klausimai išdėstyti leidinyje turi būti suprantami šiame kontekste.
Draugijos veiklos objektai (tikslai)
Labdaringi draugijos veiklos tikslai turi būti nukreipti, kad vystytų gerumą ir užkirstų kelią žiauriam žmonių elgesiui su gyvūnais, darytų tai įstatymų nustatyta tvarka.
Misija
LGGD kaip labdaringa organizacija visais įstatymų leidžiamais būdais sieks užkirsti kelią žiaurumui, skatins gerumą ir žmoniškumą bei stengsis palengvinti gyvūnų kančias.
Draugija siekia šių tikslų:
· Operatyvaus, stipraus ir efektyvaus nacionalinių, regioninių ir kitų skyrių darbo, skirto efektyviam gyvūnų kančių sumažinimui ar jų išvengimui įstatymų nustatyta tvarka.
· Nepertraukiamai ir nenuilstamai dirbti, siekiant sumažinti žalingą žmonių poveikį gyvūnams, supažindinant žmones su šiomis problemomis.
· Vystyti ir kurti organizaciją taip, kad šioje srityje ji dirbtų efektyviai.
Draugijos vizija
Dirbti tokiam pasauliui, kuriame visi žmonės garbingai gyvens harmonijoje su gyvūnų pasaulio atstovais.
Bendrieji principai
Pagrindinis draugijos darbo principas yra pagrįstas faktu, kad visi stuburiniai ir kai kurie bestuburiai gyvūnai jaučia skausmą ir patiria stresą. Draugija mano, kad jeigu yra abejonės, patiria ar nepatiria kančias gyvūnai, nekaltumo prezumpciją ir pasirinkimo teisę visada reikia suteikti gyvūnams.
Yra labai daug pavyzdžių ir atvejų visame pasaulyje, kai naudojant gyvūnus žmonių tikslams, gyvūnai patiria stiprias kančias ir skausmą.
Daugybė šių atvejų yra pateikta tolimesniuose puslapiuose. Draugija darys viską, ką gali, kad sumažintų šias kančias ir per įstatymų kūrimą bei leidybą sukurtų tokius standartus (taisykles), kurie garantuoja gerą elgesį su gyvūnais, jų laikymą bei eksploatavimą. Draugija mano, kad reikia ginti kiekvieno gyvūno interesus ir atstovauti, kad tai būtų užtikrinta vardan gyvūnų gerbūvio ir humanizmo.
Tinklaraščio archyvas
BEGLOBIAI GYVŪNAI IEŠKO NAMŲ
